Didžiausia klaida daroma per „Black Friday“ - kaip jos išvengti?

Artėjant Juodojo penktadienio ir šventinių išpardavimų sezonui verta užduoti vieną nepatogų klausimą: ar tikrai verta dovanų ir „gerų pasiūlymų“ ieškoti skolon? 2024 m. duomenys rodo, kad vienas iš keturių pirkėjų šventinius pirkinius dengė kreditu ar skolintais pinigais, o dalis visiškai išnaudojo savo kreditinių kortelių limitus. Beveik pusė jų prisipažino dėl to gailėjęsi. Kaip nepirkti skolon, bet pasinaudoti geriausiais nuolaidų pasiūlymais?

Nuolaidos, kurios kainuoja brangiau nei atrodo

Dideli išpardavimai, tokie kaip „Black Friday“ (Juodasis penktadienis) ar „Cyber Monday“ (Kibernetinis pirmadienis), sukuria skubos ir išskirtinės progos jausmą. Reklamų gausa, laikmačiai prie kainų ir „paskutinės minutės“ pasiūlymai iškreipia kainų pojūtį ir skatina manyti, kad dabar – paskutinė proga sutaupyti.

Problema ta, kad dauguma pirkėjų šiuo metu nebeturi aiškaus biudžeto ir pirkinių plano. Tai reiškia, kad sprendimus priima vadovaudamiesi emocija, o ne piniginės turiniu. 

„Pagrindinė priežastis, kodėl verta pradėti planuoti biudžetą dar prieš atsirandant pasiūlymams – emocijos. Išpardavimų metu sprendimai dažnai priimami ne pagal realų poreikį, o pagal reklamų poveikį ir dirbtinį skubos jausmą. Kai pasiūlymai vienas už kitą „geresni“, labai lengva prarasti racionalumą ir įsigyti tai, ko galbūt visai nereikia. Jei biudžetas susidėliojamas iš anksto, atsiranda aiškus rėmas – kiek ir kam galima išleisti. Planavimas padeda išlikti sąmoningiems ir nepasiduoti impulsui“, – sako „iFuture Investments“ pardavimų grupės vadovė Asta Kliobienė.

Pasak jos, dar vienas svarbus dalykas – galimybė pasiruošti praktiškai: „Turint laiko, galima peržiūrėti, kokios prekės iš tikrųjų reikalingos, palyginti kainas skirtingose parduotuvėse ir įvertinti, ar nuolaida tikra, o ne marketingo triukas. Kai viskas suplanuota iš anksto, pirkimas tampa džiaugsmu, o ne chaotišku blaškymusi paskutinę minutę“.

Planuoti reikia ne pirkinių sąrašą, o pinigus

Ekspertei antrina ir „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė, sakanti, kad didelė problema yra planuoti tik dovanų sąrašą, bet ne pinigų sumą: „Žmonės sako „man reikės dovanų šeimai, draugams, kolegoms“, bet neįsirašo konkrečios sumos, kurią gali saugiai skirti be skolos. O tada labai lengva pateisinti kiekvieną pirkinį kaip „ypatingą atvejį“.

Pasak jos, pirmas žingsnis turėtų būti ne nuolaidų medžioklė, o viso švenčių sezono išlaidų įsivardinimas. „Reikia suskaičiuoti ne tik dovanas, bet ir keliones pas artimuosius, šventinį maistą, dekoracijas, renginius vaikams. Tai nėra staigmena – tai pasikartojančios eilutės kiekvienais metais. Kai šias eilutes sudedi, labai dažnai paaiškėja, kad realus gruodžio krepšelis yra keli šimtai eurų. Jei tai įvardini iš anksto, gali išvengti poreikio skolintis“, – teigia A. Čiuplienė.

Antras praktinis žingsnis – išskaidyti numatomas išlaidas per kelis mėnesius, o ne bandyti viską supirkti iš vieno atlyginimo. „Finansiškai sveikiausia yra ne stengtis „ištverti gruodį“, o padalinti švenčių sumą per kelis mėnesius, pavyzdžiui, nuo spalio iki gruodžio. Tai nėra sudėtinga matematika. Paprastai kalbant: jei iki švenčių realiai reikės, tarkim, 300 eurų, saugiau yra suplanuoti po 100 eurų per tris mėnesius nei vienu kartu išsemti 300 eurų iš kredito kortelės. Nes kreditas reiškia, kad už dovanas vėliau sumokėsite du kartus – už daiktą ir palūkanas, kurios gali net nepadengti nuolaidos vertės, kuria taip džiaugėtės per išpardavimą“, – sako ji.

„iFuture Investments“ atstovė atkreipia dėmesį ir į kitą dažną žmonių klaidą per nuolaidų sezoną: per didelį optimizmą: „Žmonės galvoja: „išleisiu kažkiek, bet juk sutaupysiu, nes bus nuolaidos“. Tačiau būtent toks požiūris dažniausiai veda prie perteklinių išlaidų, nes kiekviena gera kaina atrodo kaip proga, kurios negalima praleisti.“

Pasak jos, rodikliai, kad išlaidos peržengė sveiko planavimo ribas, yra labai aiškūs: „Jei perkame iš įpročio arba tam, kad pasijustume geriau, jei po pirkimo atsiranda kaltės jausmas, jei prireikia kredito ar pradedame balansuoti tarp kortelių, vadinasi – biudžeto ribos prarastos. Sveikas finansinis planavimas turi sukurti ramybę, o ne įtampą“.

Per šventes nebematome, kiek išleidžiame

Pasak Aušros Čiuplienės, dar viena tipinė klaida – tikėjimas, kad „aš matau, kiek išleidžiu“: „Šventiniu laikotarpiu niekas nemato. Mažos sumos išsibarsto tarp kelių kortelių, kelių užsakymų internetu, kelių spontaniškų apsilankymų parduotuvėje. Tai yra būtent ta vieta, kur žmonės praranda kontrolę ir po švenčių nebegali tiksliai atsakyti, kur dingo pinigai.“

Čia padeda paprastas dalykas – visų išlaidų suvedimas į vieną vaizdą. Tai galima daryti programėlėje, kur matoma, kiek jau išleista dovanoms, kiek – maistui, kiek – kelionėms. „Anksčiau, kai nebuvo technologinių sprendimų, tokių kaip programėlės pinigų priežiūrai, biudžeto valdymui, gal ir buvo sudėtingiau sekti, kam ir kiek išleidžiame. Šiandien kai vienu paspaudimu ekrane matai, kad, pavyzdžiui, dovanoms jau išėjo 180 eurų iš suplanuotų 200, labai greitai sustoji prieš kitą spontanišką pirkimą. Ir tas momentas „dar tik vienas žaislas“ labai greitai būna nugalėtas žinojimo, kad lėšų jam skirti nebegalime“, – sako A. Čiuplienė.

„Viena sąskaita“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad toks stebėjimas yra naudingas ne tik vienam žmogui, bet ir namų ūkiui. Kai abu partneriai mato bendrą vaizdą, nebelieka situacijų, kai neaišku, kur dingo pinigai.

Ramybė dėl pinigų yra iš anksto suplanuota, ne atsitiktinė

Ekspertai sutaria, kad planavimas nėra griežtas taupymas ir nereiškia, jog nereikia dovanų ar švenčių. Tai reiškia paprastą dalyką: žinoti ribą, kiek gali išleisti neimdamas kredito.

„Reikia būti realistais, ne idealistais. Jeigu žinai, kad šeimai svarbios dovanos, kelionės, šventės, geriau tai įtraukti į planą iš anksto nei vėliau improvizuoti skolintais pinigais. Tai vienintelis būdas, kaip šventės nesibaigia finansiniu galvos skausmu sausį“, – apibendrina A. Čiuplienė.