Kokią pamoką galime išmokti šildymo sezono metu ir kur slepiasi galimybė sutaupyti

Kiekvieną šaltąjį sezoną šildymo sąskaitos tampa nemalonia staigmena. „Viena sąskaita“ platformos statistika rodo, kad paprastai didžiausios sąskaitos gyventojus pasiekia vasario mėnesiais, o šiais metais trijų didžiųjų miestų vidutinė šildymo sąskaita siekė apie 148 eurus, Kaune net 174 eurus. Per šį šildymo sezoną, iki kovo mėnesio gyventojai Vilniuje šildymui vidutiniškai išleido 378 Eur, Kaune – 447 Eur, Klaipėdoje – 310 Eur. 

Tačiau pažvelgus giliau, šios išlaidos atskleidžia vieną paslėptą galimybę – pasibaigus šildymo sezonui tai ženklas, kiek galite sutaupyti. 

Aušra Čiuplienė skatina šildymo sezono metu išmoktą gebėjimą prisitaikyti prie didesnių sąskaitų, paversti ilgalaikiu įpročiu: „žmonės dažnai šildymo sąskaitas mato kaip neišvengiamą išlaidų eilutę, tačiau pakeitus matymo kampą, galime pastebėti, jog iš tikrųjų tai yra labai aiškus finansinis signalas apie galimybes. Jei žmogus kelis mėnesius iš eilės gali mokėti po 100 ar net 150 eurų, tai galbūt ir sezonui pasibaigus tuos pinigus galima atidėti ir neišleisti jiems „ištirpti“ kasdienėse išlaidose“.

Pirmas žinsgnis: pažintis su šildymo sezono statistika 

Paprastai kalbama apie visą šildymo sezoną kaip apie ilgą ir brangų laikotarpį, bet klientų statistika rodo jog kelis metus iš eilės vidutinė šildymui skiriama suma svyruoja tarp 65-78 eurų per mėnesį ir tik kelis mėnesius per sezoną suma išauga iki 80-120 eurų vidurkio. 

Šį šuolį dažnai lemia vasario mėnesį gaunamos sąskaitos už sausį ir tik šiais metais neįprastai graži užsitęsusi žiema išskreips statistiką ir pateiks ne ką mažesnes sąskaitas už šildymą kovą. 2026 metų trijų didžiųjų miestų vasario mėnesį vidutinė suma už šildymą pasiekė apie 148 eurus ir tai sudarė nuo 55 iki 66 procentų nuo visos bendros būsto mokesčių sumos, kai tuo tarpu kitus mėnesius išlaidos šildymui sudaro apie 28-45 procentus nuo bendros mokesčių sumos. 

Statistika atskleidžia, jog tikrai nemokame vienodas dideles suma visus aštuonis šildymo sezono mėnesius, o didžiausia išlaidų dalis susikoncentruoja vos per kelis mėnesius ir net atėjus pavasariui niekur nedinsgta, nes sąskaitos už šildymą atkeliauja mėnesiu vėliau ir gyventojus dar pasiekia net ir gegužę. 

Ji atkreipia dėmesį, kad būtent šie pikai labiausiai jaučiami gyventojų biudžetuose ir sukuria įspūdį, kad visas sezonas yra vienodai brangus, nors realybėje taip nėra.

„Vasaris yra momentas, kai sąskaitos beveik visada skaudžiausios – tai sisteminis pikas, kuris kartojasi kiekvienais metais. Be to situacija retai ženkliai gerėja kovo ir balandžio mėnesiais, nors ir gyvename pavasario nuotaikomis, šildymo sezonas tęsiasi ir paprastai sąskaitų už šildymą vidurkis tuo metu gali siekti ir 80-90 eur šildymą. O tai, kad mes pamirštame, kad šildymo išlaidos nesibaigia kartu su žiema ir visgi tas išlaidas sklandžiai sumokame, tampa kaip tam tikras indikatorius, kiek žmonės realiai gali skirti savo būsto išlaidoms, nes būtent tuo metu jie prisitaiko prie didžiausio finansinio spaudimo“, – teigia A. Čiuplienė.

Šildymo sąskaitos – ne tik išlaidos, bet ir signalas

Prisitaikymas prie didesnių sąskaitų ir yra esminė priežastis, kodėl šildymo sezonas gali tapti ne tik išlaidų, bet ir taupymo pradžia.

„Didžiausia klaida yra manyti, kad šildymo sąskaitos yra tik laikinas nepatogumas, kurį reikia „ištverti“. Iš tikrųjų jos parodo, kokio dydžio sumą žmogus gali skirti kiekvieną mėnesį, ir tai yra labai svarbi informacija apie jo finansinį potencialą. Jei kelis mėnesius iš eilės mokama po 80, 100 ar net 150 eurų, tai reiškia, kad ši suma jau yra „įdiegta“ į žmogaus biudžetą, tik dažniausiai ji nėra aiškiai matoma ar sąmoningai valdoma, todėl pasibaigus sezonui tiesiog „ištirpsta“ bendrame išlaidų sraute. Tokiose situacijose labai padeda paprastos biudžeto valdymo programėlės, kurios leidžia aiškiai pamatyti šią sumą kaip atskirą eilutę ir ją automatiškai nukreipti taupymui, o ne spontaniškam išleidimui“, – sako A. Čiuplienė.

Ji pabrėžia, kad pasibaigus šildymo sezonui ši suma dažniausiai niekur „neišnyksta“, o tiesiog pakeičia savo kryptį.

„Vos tik sąskaitos sumažėja, žmonės pajunta palengvėjimą ir natūraliai pradeda tuos pinigus leisti kitoms reikmėms, nes atsiranda jausmas, kad jų liko daugiau. Tačiau realybėje jų finansinė situacija nepasikeičia – pasikeičia tik tai, kur tie pinigai nukeliauja. Jei bent dalis šios sumos būtų nuosekliai atidedama, per kelis mėnesius galima sukaupti 200, 300 ar net 400 eurų visiškai be papildomo spaudimo“, – aiškina ji.

Ekspertės teigimu, tai yra vienas paprasčiausių būdų pradėti kaupti rezervą, nes nereikia nei didinti pajamų, nei radikaliai keisti įpročių.

Jeigu išlaikytume jau egzistuojantį įprotį, atšilus orams galėtume tą sumą atidėti santaupoms ir taip sukauptume rezervą ateičiai. Stebėti šį pokytį patogu „Viena sąskaita“ platformoje peržiūrint būsto sąskaitų mokėjimų statistiką, archyvą ar stebint visas savo išlaidas paskyroje su biudžeto paslauga. 

Bendra „Viena sąskaita“ klientų statistika: